.png)
Mus supa įvairių rūšių energija: šviesos, šiluminė, cheminė, mechaninė. Šviesa būtina gyvybei, kaip ir šiluminė bei cheminė energija. Šviesos savybių dėka žmogus suvokia jį supantį pasaulį. Taip yra todėl, kad šviesa - tai aukštojo dažnio elektromagnetinės bangos. Šviesos bangoje virpa elektrinis ir magnetinis laukas, o bangų stiprumas priklauso nuo virpesių stiprumo. Padidėjęs šviesos stiprumas lemia didesnį skaistį. Šviesos bangų dažniai apima tam tikrą dažnių (virpesių skaičius per sekundę) diapazoną. Skirtingo dažnio šviesą žmogus suvokia kaip skirtingas spalvas. Mokslas, nagrinėjantis fizikos, fiziologijos, psichologijos ir kitų mokslų sukauptus duomenis apie spalvas, jų poveikį žmogui, vadinamas koloristika (lot.color - spalva).
Baltos šviesos pluoštas, sklisdamas per siaurą plyšelį arba prizmę, išsiskaido į daugelio spalvų spindulius, kurie grupuojami į 7 pagrindines sritis, atitinkančias tokio ilgio bangas:
1. Violetinė - 400-430 nm (nanometrai).
2. Mėlyna - 430-470 nm.
3. Žydra - 470-500 nm.
4. Žalia - 500-560 nm.
5. Geltona- 560-590 nm.
6. Oranžinė - 590-620 nm.
7. Raudona - 620-760 nm.
Matome, kad mėlyna šviesa yra didesnio dažnio negu raudona. Mėlynos šviesos bangos ilgis yra trumpesnis negu raudonos. Šviesos dažnis labai didelis, o bangos ilgis mažas. Vaivorykštė atsiranda dėl to, kad lietaus lašai atspindi saulės šviesą žmogaus link, suskaidydami į ją spalvotas dedamąsias.
Lietaus lašai veikia panašiai kaip prizmės, žmogus mato įvairias spektro spalvas, sukuriamas daugybės lašų. Priklausomai nuo žmogaus (stebėtojo) padėties saulės, lašų ir horizonto atžvilgiu, jis mato vis kitokią vaivorykštę. Kartais mato dvi vaivorykštes vidinę arba pirminę ir išorinę arba antrinę. Saulės spindulys skaidosi vandens laše, po to atsispindi nuo jo užpakalinio paviršiaus žmogaus link, - taip atsiranda pirminė vaivorykštė. Kai kurie spinduliai dukart atsispindi laše ir sukuria antrinę vaivorykštę.
Šviesos spindulys, krisdamas ant paviršiaus, atsispindi nuo jo tokiu pat kampu, t.y. spindulio kritimo kampas lygus jo atspindžio kampui. Pagal šviesos spindulių atspindėjimą dažai būna 6 blizgesio laipsnių. Pavyzdžiui, labai blizgantys (žvigantys) dažai atspindi beveik tuo pačiu kampu, beveik jo neišsklaidydami (virš 90%), o visiškai matiniai išsklaido šviesos spindulius (0-5%). (Čia % - atspindžio koeficientas.) Krisdami ant paviršių, šviesos spinduliai ne tik atsispindi, bet ir skverbiasi gilyn, kol palaipsniui užgęsta. Spalvų pojūtį sukelia natūralios spalvos arba nudažyti daiktai. Kai balta šviesa krinta ant raudono daikto paviršiaus, nuo jo atsispindi raudona šviesa, o visas kitas baltos šviesos dedamąsias sugeria paviršius. Spalvos skirstomos į:
• chromatines (spalvingosios);
• achromatines (nespalvingosios).
Chromatinės spalvos yra raudona, žalia, geltona, mėlyna ir visos kitos, išskyrus baltą, juodą ir pilką.
Achromatines - balta, juoda ir pilkos spalvos. Tokiomis spalvomis dažyti daiktai spindulius sugeria arba atspindi vienodai. Pavyzdžiui, balta siena turi tokią spalvą, kokia yra apšviesta, nes vienodai atspindi visų spalvų spindulius, o juodai dažyti daiktai visus spindulius sugeria, todėl dažna optinė apgaulė, kai juodi daiktai atrodo mažesni.
Spalvų psichologinis poveikis. Todėl, parinkdami spalvas patalpoms, nepamirškite, kad:
Geltona- saulės, šviesos spalva. Ji didina aktyvumą, gyvybingumą, pakelia nuotaiką, neilgai veikdama didina darbingumą. Tai pati atviriausią spalva, skatinanti ryšius, bendravimą.
Žalia - neutrali, raminanti, nors ir nežymiai, bet pastoviai didina darbingumą. Ji pati natūraliausia, harmonizuoja žmogaus fizinį ir energetinį kūną. Tai vaistas kūnui ir sielai. Žalia spalva yra tiltas tarp dviejų spalvų grupių - šiltų ir šaltų.
Žydra - slopina ir lėtina gyvybinius procesus, mažina aktyvumą ir emocinę įtampą, sukelia vėsos pojūtį. Tai dangaus, dienos ir ramios jūros spalva.
Oranžinė - sukelia žvalią, linksmą ir džiugią nuotaiką, šiltumo pojūtį, neilgai veikdama didina darbingumą. Tai energijos spalva.
Raudona - aktyvina, tačiau ilgiau veikdama vargina, erzina, mažina darbingumą, sukelia susijaudinimo, emocijų protrūkius. Tai kraujo spalva - aktyvi, kuriančioji, gyvenimo ir džiaugsmo spalva, tačiau jos perteklius didina irzlumą.
Mėlyna - šalta, rami spalva, reguliuoja kvėpavimą ir pulsą, mažina darbingumą. Padidėja pastabumas ir noras mąstyti. Mėlyna spalva veikia dvasinį žmogaus pasaulį.
Violetinė - lėtina gyvybinius procesus, mažina aktyvumą. Atsiranda nerimas, vidinis susierzinimas. Ji pati nepatvariausia, iliuzinė ir permaininga spalva.
Ruda - rami, santūri, sukelia šiltumo pojūtį, malonią nuotaiką.
Juoda - sunki, niūri, labai blogina nuotaiką, asocijuojasi su naktimi, tamsa.
Pilka - liūdna, sukelia nuobodulį.
Balta - šalta, rami, daro kuklumo, paprastumo įspūdį. Viduramžių krikščionybės menuose balta buvo tyrumo spalva.
Yra daugybė spalvų atspalvių (tonų), įvairiai veikiančių žmogų. Skirtingai veikia ir spalvų deriniai: pvz., geltonas ir mėlynas -nuteikia pasyviai, o geltonas ir žalias - maloniai veikia nuotaiką. Ryškios ir sodrios spalvos sukelia įtampą, nuovargį, net galvos skausmą, o šviesios pastelinės ramina žmogų. Kuo spalva intensyvesnė, tuo mažesnį plotą reikia ja dažyti. Jei ilgai būname patalpose, jose reikėtų švelnių pastelinių tonų.
Tonas - požymis, pagal kurį tam tikro bangos ilgio šviesa priskiriama tam tikrai (pvz., raudonai, žaliai) spalvai. Spektras yra natūrali spalvų tonų skalė.
Sodrumas - spalvos intensyvumas. Jis rodo achromatinės spalvos priemaišą chromatinėje. Kuo aiškiau išsiskiria spalvos tonas, tuo spalva sodresnė (tuo joje mažiau baltos).
Šviesis - spalvų kiekybinis tarpusavio palyginimo rodiklis. Pvz., spektro žalia, geltona yra šviesesnės (labiau sužadina regą) už spektro mėlynąją. Rega skiria apie 180 spalvos tonų. Viename tone skiriama maždaug 10 sodrumo ir 600 šviesio laipsnių. Manselio spalvų medis padeda palyginti įvairias spalvas. Spalvos atspalvis (pagrindinė spalva), sodrumas (spalvos stiprumas) ir šviesis nustatomi pagal spalvos padėtį medžio apskritime. Sodrumas - pagal nuotolį nuo kamieno, o šviesis - pagal padėtį ant kamieno. Spalvų spektras skirstomas į 3 pagrindines spalvas: mėlyną, geltoną, raudoną.Spalvos, kurios gaunamos maišant pagrindines, vadinamos mišriomis:
geltona + raudona = oranžinė;
raudona + mėlyna = violetinė;
mėlyna + geltona = žalia.
Toliau plečiant spalvų ratą ir maišant, gaunamos naujos spalvos ir atspalviai. Spalvos, kurios primena saulę, ugnį, vadinamos šiltomis(geltona, oranžinė, rausva). Tai stimuliuojančios spalvos, didina aktyvumą, įtampą. O spalvos, kurios primena ledą, - šaltomis(mėlyna, žydra, pilka). Tai atsipalaidavimo spalvos, kurios mažina aktyvumą, ramina. Ryškios ir šiltos spalvos vizualiai atrodo arčiau, jos vadinamos artėjančiomis (pvz., skaisčiai raudona), o šaltos (mėlyna, žalia), kurios vizualiai atrodo esančios toliau, - tolstančiomis (pilkai melsva). Visos tamsios spalvos laikomos sunkiomis, o šviesioslengvomis. Į visas šias savybes reikia atsižvelgti parenkant dažų spalvas (pvz., ryškus fasadas siauroje gatvėje dar labiau ją siaurina, o vertikaliomis juostomis dažyta patalpa atrodo aukštesnė negu dekoruota horizontaliu ornamentu). Atitinkamai parinkus spalvas interjerui, galima optiškai sumažinti arba padidinti patalpas.
1. Patalpų orientavimas pagal pasaulio šalis. Patalpų padėtis pasaulio šalių atžvilgiu - svarbus faktorius parenkant spalvas. Tamsios, į šiaurę orientuotos patalpos prašviesės nudažytos šiltomis, saulę primenančiomis spalvomis (geltona, oranžinė). Į pietus orientuotų kambarių apdaila gali būti šaltesnių atspalvių. Ryški saulės šviesa iškraipo paviršių spalvas, tarsi blukina, todėl galima dažyti sodresniais tonais. Tačiau nepamirškite - Lietuvoje per metus vidutiniškai tik 100 dienų saulėtų!
2.Patalpų proporcijos. Patalpų didumas suvokiamas įvairiai, tam didelės įtakos turi interjero spalvos. Sodriomis, niūriomis spalvomis dažytos sienos slegia, vizualiai mažina patalpas, o dažytos pastelinėmis, lengvomis spalvomis suteikia erdvumo, šiltumo, laisvumo pojūtį. Patalpa, kurios sienos yra šviesios (pvz., gelsvos), atrodo daug didesnė negu ta, kurios sienos raudonai rudos. Šia savybe reikėtų naudotis dažant mažus butus. Taip pat mažas patalpas geriau dažyti tolstančiomis spalvomis, o dideles galima ir ryškiau. Interjero erdvumas priklauso ir nuo apdailos piešinio, faktūros. Jeigu piešinys stambus, ryškus - patalpa atrodo mažesnė, o kuo smulkesnis piešinys - tuo kambarys erdvesnis. Kad patalpos atrodytų aukštesnės, sienos iki lubų dažomos viena spalva. 3.Patalpų apšvietimas. Pakitus šviesos šaltiniui, kinta ir atspindėtos šviesos sudėtis, o tuo pačiu ir paviršiaus spalva. Todėl renkant kambariui spalvinę gamą, reikia įvertinti ir jo apšvietimą bei įvairių spalvų nevienodą atspindėjimo koeficientą. Nepakankamai apšviestose patalpose sumažėja spalvų sodrumas, todėl sienas geriau dažyti šaltais tonais. Blogai apšviestų patalpų nerekomenduojama dažyti baltai, nes balti paviršiai tokioje aplinkoje atrodys pilki ir blyškūs, geriau tiktų šiltos spalvos. Elektros lempučių šviesoje sienų spalva irgi pakinta: šilti tonai ryškėja, o šalti tamsėja, įgauna kitokių atspalvių.
4. Patalpų paskirtis. Parenkant patalpoms spalvą, reikia nepamiršti, kad spalva veikia žmogų, sudarydama tam tikrą emocinę atmosferą. Patalpoms, kuriose tenka išbūti ilgai, tinka pastelinės spalvos (gelsvos, šviesiai žalsvos ir kt.). Ryškios ir sodrios spalvos sukelia nuovargį, mažina darbingumą. Kuo didesnis plotas ir kuo ilgiau tenka į jį žiūrėti, tuo labiau spalva vargina. Vaikų kambariams tinka geltoni, žali, oranžiniai atspalviai, miegamiesiems - žali, melsvi, vėsūs tonai. Dažant visuomenines patalpas irgi reikėtų išsiaiškinti jų paskirtį (ar tai bus darbo, poilsio kambariai, parduotuvės, klasės ir kt.). Nereikėtų paviršių skaldyti horizontaliai, nes tai žemina ir ilgina patalpas (susidaro koridoriaus įspūdis). Atsižvelgdami į šiuos veiksnius (jeigu nėra dizainerio projekto), galite padėti užsakovui pasirinkti norimą spalvą. Daugiaspalvė patalpų spalvų kompozicija gali būti sudaryta ne daugiau kaip iš 3-jų pagrindinių arba trijų vienodai nutolusių viena nuo kitos spalvų grupių . Gražiai atrodo dviejų artimų spalvų grupių derinys arba dviejų skirtingų intervalų spalvos (juoda - balta, tamsiai žalia - balta, žalia - geltona) bei vienatonės interjero kompozicijos (kai vyrauja vienos spalvos tonai, pvz., žalsvi - šviesūs bei tamsėjantys). Margumynas greitai vargina ir atsibosta, o papūgos spalvingumas tinka tik paukščiams. Žmogus, pabuvojęs patalpoje, kurioje kilimo raštai ir spalvos visai nedera prie baldų apmušalų raštų bei spalvų, o sienų bei užuolaidų spalvos taip pat nesuderintos, išeis suirzęs, pavargęs, gal ir nesupratęs, kad jo harmoningą būseną išbalansavo chaosas spalvų gamoje
